keimarys — keimarỹs dkt. Iš visų̃ valdžių̃, sudãrančių demokrãtinės valstýbės kei̇̃marį, pati̇̀ silpniáusia pas mùs yrà teisėtvarkà … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
dvilypis — dvilỹpis, ė adj. (2) 1. R iš dviejų sulipęs, suaugęs, keimarinis: Dvilỹpis keimarys, dvilỹpė kekė J. Dvilỹpis riešutas, dvilỹpė bul ba OG276. Dvilỹpė uoga, dvilỹpė varpa KI302. Dvilỹpis obuolys Prn. Dvilỹpė liepa Ds. Mačiau dvilỹpį… … Dictionary of the Lithuanian Language
keimaras — keĩmaras sm. (3b) NdŽ, Jnš žr. keimarys 1: Nuo lazdyno nukrito keĩmaras Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
keimarinis — keimarìnis, ė adj. (2) NdŽ 1. → keimarys 1: Keimarìniai obulai yr suaugę po du, saldi Ggr. Kas kišenė[je] nešiojas keimarìnį riešutą, tam nėkumet neatsitiks pragaištis Vkš. 2. prk. iš dviejų sudarytas, dvilypis: Didžiavaus tapęs keimariniu… … Dictionary of the Lithuanian Language
keimaris — keĩmaris sm. (1) J, NdŽ, Ms, Jnš žr. keimarys: 1. Šįmet riešutaudama keĩmarį radau Vkš. Ar riešutas, ar slyvas, ar obuolys keĩmariuose, kad du suaugę Škn. Šį metą daug yr riešutų keĩmarių Krt. Radau riešutą keimarį Yl. Ant šitos obelies auga… … Dictionary of the Lithuanian Language
keimerys — keimerỹs sm. (3b) Kv žr. keimarys: 1. Keĩmerį radau J. Žiūrėkiat, radau keĩmerį Grd. Jei keimerį rasi, viengungiu neliksi Čk. 2. Duok obulą – padirbsiu tau keĩmerį Žgč. 3. Dreilingį sujunk keimeriu Rs. Arkliais kulamos mašinos keimerį reik… … Dictionary of the Lithuanian Language
kemarys — kemarỹs (dial.) sm. (3b) JII7 = keimarys 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
kemerys — kemerỹs sm. (3b) Plk, Srd žr. keimarys 1: Beriešutaudamas radau net tris kemerius Vl. Skindama obuolius radau kẽmerį Pžrl. Berišdama rugius radau kẽmerį: tokios dvi gražios varputės, išaugusios iš vieno koto Lkš. Žaliuoja žalinys, kame tavo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagultinės — pagultìnės sf. pl. (2) Als toks žaidimas (kas pirmas prie ko priguls): Keimarys iš pagultìnių (iš prigulimo), kad priguls nejusčioms J … Dictionary of the Lithuanian Language
pašauktinės — pašauktìnės sf. pl. (2), pašauktỹnės (2) pašaukimas, sušukimas, žaidžiant keimarį (jeigu pašauktasis atsiliepia, pralaimi): Keimarys iš pašauktìnių J. Eime iš pašauktynių, sukirskime keimarį iš pašauktynių Šln … Dictionary of the Lithuanian Language
